Patarimai tėvams, kaip ugdyti vaiko kalbą namuose

Patarimai tėvams, kaip ugdyti vaiko kalbą namuose

Visi norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, laiku įgytų reikiamų žinių, tinkamai vystytųsi jų gebėjimai ir saviraiška. Tai ne tik pedagogų ar kitų specialistų darbas, bet ir Jūsų.

Pastebėta, kad šių laikų tėvai stengiasi aprūpinti vaikus brangiomis žaidimo priemonėmis, džiaugiasi, kad vaikas moka žaisti kompiuteriu. Tačiau dažnai pamiršta, kad jokia technika taip nelavina vaiko kalbos, kaip tiesioginis bendravimas. O juk bendravimui nereikia ypatingo laiko, papildomų išlaidų. Tereikia kitokios elgsenos ir čia nėra vieno teisingo atsakymo, ar universalių sprendimo būdų. Svarbiausia čia ir dabar, žingsnis po žingsnio eiti teisingu keliu.

Bendraudami su vaiku ugdysite ne tik jo kalbą, bet ir asmenybę. Keletas patarimų:

  • Vaikas nuolat turi girdėti raiškią, vaizdingą, turtingą, taisyklingą suaugusiojo kalbą.
  • Vaiko kalba ugdoma natūraliai su juo bendraujant, žaidžiant. Kasdien sudarykite vaiko kalbai lavinti tinkamas situacijas, žaiskite kalbinius žaidimus.
  • Svarbu, kad vaikas norėtų žaisti kalbinius žaidimus. Užduotis atlikti pasiūlykite tik tada, kai vaikas bus geros nuotaikos, pailsėjęs. Atminkite, kad pagrindinė sėkmės sąlyga – paties vaiko noras.
  • Klausimus ar užduotis parinkite pagal kiekvieno vaiko individualius gebėjimus. Iš pradžių parinkite lengvesnius, o sunkesnius palikite paskutinius.
  • Leiskite vaikui kalbėti, svarstyti, aiškinti, klausinėti. Neskubinkite jo, neduokite pastabų, nepertraukinėkite, o tiesiog kalbėkitės su juo.
  • Nelyginkite savo vaiko laimėjimų su kitų vaikų laimėjimais. Jūsų užduotis – pastebėti asmeninę savo vaiko pažangą. Ką jis šiandien atliko geriau negu vakar. Tai labai svarbu vaiko pasitikėjimui savimi. Nepamirškite pagirti vaiko už kiekvieną, nors ir nedidelį laimėjimą. Geras suaugusiojo žodis skatina vaiką įveikti sunkumus. Tikėkite vaiko galimybėmis.
    • Kalbėkite ne vaikui, bet su vaiku. Nesakykite kas ir kur yra, bet klauskite paties vaiko, kas ten? Ką daro? Atsakymas turėtų būti ne vienas žodis, o visas sakinys.
    • Pavadinkite kuo daugiau Jūsų aplinkoje esančių daiktų (pilnais žodžiais, o ne trumpiniais). Pavadinkite veiksmus, kuriuos atliekate Jūs, Jūsų vaikas ar abu kartu.
  • Stenkitės, kad vaikas vartotų pilnus žodžius, o ne trumpinius (kompas, telikas, dvirka – kompiuteris, televizorius, dviratis ir t. t.).
  • Pasiteiraukite, koks oras, kokie buvo pietūs, koks drabužis, kaip atrodė teta, draugas ar senelis. Tokiu būdu turtės vaiko žodynas, jis ims kurti ilgesnius, sudėtingesnės struktūros sakinius, mintis, kas po ko įvyko ir tobulins pasakojimo gebėjimus. Nepabaiginėkite mažojo sakinių, palaukite, kol jis pats atsakys. Neleiskite vaikui kalbėti greitai ir nerišliai. Geriau tegul kiekvieną žodį pasako lėtai, tačiau aiškiai, taisyklingai.
  • Aptarkite matytą filmą ar keistą gamtos reiškinį. Išsiaiškinkite, kas ten buvo gerai, kas blogai, išsiaiškinkite, kas iš tikrųjų gali vykti gyvenime, o kas yra tik filmuose.
  • Jei pasakodamas pavartojo netaisyklingą ar netinkamą žodį – švelniai pataisykite vaiką ir paprašykite, kad jis pakartotų taisyklingai ištartą žodį.
  • Skaičiuokite su vaiku įvairius daiktus: vienas, viena, du, dvi, keturi, keturios ir t. t. (Pvz: pietums dedate ant stalo keturias lėkštes ir keturis šaukštus. Tris stiklines ir vieną puodelį).

Paprašykite vaiko papasakoti, ką jis veikė per dieną. Kokį žaidimą žaidė ryte, po pusryčių, po pietų miego, prieš Jums grįžtant iš darbo. Tokiu atveju vaikas mokysis nuosekliai reikšti mintis.

  • Po truputį mokykitės savaitės dienų. Prisiminkite, kas buvo: praeitą dieną, vakar, užvakar, kas vyks rytoj, poryt.
  • Tobulinkite garsinės analizės įgūdžius. Pirmąjį ir paskutinįjį žodžio garsą. Bandykite nustatyti antrąjį, trečiąjį, priešpaskutinį žodžio garsus. Pvz., RASA – r, a, s,

Visi – ir pedagogai, ir mokyklos vadovai, ir tėvai, ir vaikai – yra vienodai atsakingi už ugdymosi ir asmenybės tobulėjimo sėkmę, visi suinteresuoti, kad gerėtų vaikų ugdymosi rezultatai, tarpusavio santykiai.“ (B. Juodraitienė)

Naudota literatūra – Loreta Barzdonytė-Morkevičienė „Kalbos ugdymas“

Parengė logopedė Dilmantė Ratkevičienė

Šrifto padydinimas
Kontrastas