Vaikas pradės tarti žodžius, kai pirmiausia juos išgirs, paskui supras, ir tik tuomet galės išmokti juos tarti.

Tyrinėtojų manymu, 1–2 metų vaikas supranta penkis kartus daugiau žodžių nei moka ar bando pasakyti. Bendrauti galima ne tik žodžiais, bet ir gestais, intonacijomis. Pavyzdžiui, vaikas gali nemokėti pasakyti žodžio „taip“, bet jis jau gali bendrauti pritariamai palinksėdamas galva.

Kalba yra yra labai svarbi, kai reikia suprasti vaiko poreikius ir užmegzti ryšį su juo. Per 15 darbo metų sutikau nemažai tėvų, prašančių patarti kalbos raidos tema.

„Ji tik parodo pirštu arba verkia, kad pasakytų man, ko nori“.

„Mano vaikas yra dvejų ir sako tik keletą žodžių, bet jo dvejų metų draugas gatvėje kalba pilnais sakiniais!“

Klausimo esmė visada būna „Kaip aš galiu padėti savo vaikui pradėti kalbėti?“

[…]

Šiais 2019-2020 m. m. „Ežiukų“ grupėje buvo sukurtas ir įgyvendintas projektas „Kviečiam žaisti: išgirsk, suprask, dalyvauk, išmok“ ( Pagal „ Attention  Autism“ metodą).

Projektas buvo vykdomas keturiais etapais: dėmesio sutelkimo, dėmesio išlaikymo, keitimasis rolėmis ir dėmesio susigrąžinimo, dėmesio nukreipimo ir sugrąžinimo.

Projekto tikslas, vystyti natūralią ir spontanišką komunikaciją per vizualias ir labai motyvuotas veiklas, buvo pasiektas.

Įgyvendinto projekto sėkmės:

1. Buvo sukurtos vaikams patinkančios grupinės veiklos, pagerėjo ugdymo/si kokybė.
2. Vis dažniau vaikai pradėjo emocijas reikšti socialiai priimtinais būdais – pagerėjo socialiniai įgūdžiai (išlaukdami savo eilės, pasisveikindami, pristatydami save pirmu asmeniu, pažindami save nuotraukoje, judesį siejant su komunikacija (dainuodami, žaisdami eiliuotus pirštukų žaidimus, emociškai atliepdami įvairius žaidimus).
3. Pavyko atkreipti vaikų dėmesį į vizualią ir motyvuotą veiklą ( vaikai susikaupę sekdavo užsiėmimo struktūrą, noriai atlikdavo kiekvieną užduotį, o šiai pasibaigus, laukdavo kitos).
4. Pagerėjo vaikų dėmesio sutelkimo įgūdžiai, struktūruotų grupinių ir individualių veiklų metu ugdytiniai gebėjo dėmesį sukaupti ir jį išlaikyti tam tikrą reikiamą laiką.
5. Grupinių veiklų metu vaikai pradėjo dažniau vienas kitą pastebėti, užmegzti kontaktą su bendraamžiais, komunikuoti (kalba, kūno judesiais, žaislų manipuliacijomis).
6. Kai kurie ugdytiniai, grupinėse veiklose įgytus gebėjimus, perkėlė į savarankišką laisvą žaidybinę veiklą.
7. Prasiplėtė vaikų pasyvusis ir aktyvusis žodynas.
8. Visi projekto dalyviai smagiai praleido laiką .
9. Projekto organizatoriai ir vykdytojai išmoko planuoti, organizuoti struktūruotą ugdymą projektiniu metodu, įtraukiant grupės bendruomenę.

Projekto metu išsikelti uždaviniai buvo pasiekti, tačiau ne iki galo įtvirtinti. Tą įtakojo šie veiksniai:

1. Prastas kai kurių ugdytinių lankomumas;
2. Laukimas, kol ugdytiniai įsisavins kiekvieno etapo tikslus, nes tik visiems ugdytiniams pasiekus pirmo etapo tikslą, galima pradėti antrą ir t.t. Kiekvienas etapas trukdavo apie 2 mėnesius.
3. Prasidėjus ketvirtam ugdymo etapui, teko nutraukti pradėtus darbus ir prisiderinus prie šalyje paskelbto karantino sąlygų, pereiti prie individualaus nuotolinio ugdymo/si organizavimo (2020 kovo 16 d. – 2020 birželio 1 d.)

Išvada: Ugdymas  pagal „ Attention  Autism“ metodą yra prasmingas, nes padeda autistiškiems vaikams sukaupti dėmesį, jį išlaikyti ir tikslingai veikti.

 Siekiamybė: Tęsiant projektą būtų tikslinga įtraukti tėvelius. Jie turėtų galimybę grupėje, ugdomųjų veiklų metu, stebėti savo vaikus, susipažinti su struktūruoto ugdymo metodais ir  simboliais, juos naudoti namie kuriant individualią vaiko dienotvarkę ir kasdienines  veiklas.

Projektą organizavo: logopedė Aida Ratkienė ir auklėtoja, spec. pedagogė Jurgita Daraškevičienė

Nuotraukos J. Daraškevičienės ir A. Ratkienės

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Ikimokykliniais metais vaikai pajėgūs suprasti rašytinės kalbos ženklų sistemą taip pat lengvai, kaip ir kalbėjimo ypatumus.  Labai svarbu, kad vaiką suptų ,,raštinga“ aplinka, kuri tuos gebėjimus skatintų. Vaiko gebėjimas
orientuotis įvairių ženklų ir simbolių pasaulyje.  Rašytinė vaiko kalba neturėtų būti atskiriama nuo sakytinės vaiko kalbos, nes yra su ja susipynusi. Raštingumą plėtoja suaugusiojo ir vaiko pokalbiai lydimi įvairiausių klausimų, paveikslėlių,žaidimų, filmų siejant viską su vaiko patirtimi, išgyvenimais, vaizduote. Taip pat svarbu, kad nebūtų tikimasi iš visų vaikų vienodų veiksmų ir reakcijos bei vienodo rezultato. Vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais kalbos ugdymosi procesas užsitęsia, todėl labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas ar situacijas,
kurios skatintų formuotis sakytinę ir rašytinę kalbą. Įvairios projekto veiklos padės vaikams žaismingai ir įdomiai įsiminti raides, skatins vaikų kūrybiškumą kuriant istorijas, tobulins rišliąją kalbą pasakojant bei naudojama įvairi meninė raiška tobulins gebėjimą vizualizuoti.

Projekto dalyviai – 5-7 m. vaikai ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokiniai, jų tėveliai, pedagogai.

TIKSLAI
Susirasti draugų iš kitų ugdymo įstaigų.
Supažindinti mokinius su raidėmis sukuriant įdomią istoriją (pasaką) apie pasirinktą raidę.

Istorijų (pasakų) kūrybai panaudojant įvairias menines raiškos priemones (piešinius, koliažą, muziką, šokį, vaidinimą), skatinti vaikų kūrybiškumą, kalbinių gebėjimų raišką bei vizualizaciją.

Panaudoti ir pritaikyti keletą IKT priemonių.
Išmokti bendradarbiauti ir smagiai praleisti laiką.

REFLEKSIJA

Platforma eTwinning suteikė galimybę bendrauti, bendradarbiauti, kurti, dalintis ir jaustis bei būti įdomiausios besimokančios Europos bendruomenės dalimi. Projekte “Raidžių istorijos Pelėdžiukų mokyklėlėje” aktyviai dalyvavo 6 ugdymo įstaigos iš Lietuvos ir 1 įstaiga iš Bulgarijos. Projektas vyko nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Praleidome kūrybiškai, įdomiai, linksmai laiką. Išmokome raides ne tik užrašyti ir atpažinti, bet ir pasekti pasaką, suvaidinti, suklijuoti, iškepti, sukonstruoti ir net sudainuoti pasitelkiant į pagalbą tikrus muzikantus.

Rezultatais labai džiaugiamės! Ačiū aktyviems dalyviams!

Kristina Kurnickienė,
logopedė, projekto autorė
Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“

Be Panevėžio lopšelio-darželio „Pasakos“ sutikimo, draudžiama šiame puslapyje paskelbtą informaciją bei nuotraukas ir / arba filmuotą medžiagą naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.