Ryto ratą pradėję projekto „Liečiu – jaučiu tave“ pasisveikinimu, grupės kamputyje radome dėžutę su užuomina, kurią su mokytojos pagalba atspėjome. Joje radome „didelį ir pilką po egle tupintį …“ ir „raudonskruosčius , rubuiliukus tris…“. Logopedė Irena pakvietė vaikus ir svečius paklausyti sekamos pasakos „Trys paršiukai“. Visi žinome, kad pasakas rašo suaugę žmonės, o vaikai turi nepaprastų galių – kurti pasaką taip kaip ją mato ir supranta. Išklausę jos nusprendėme, kad pavirsime mažais paršiukais ir statysime jiems namus. Bet svarbiausia užduotis bus uždengti stogą, kurio net pats baisiausias pasakų vilkas negalėtų nupūsti… Nustebę ir nedrąsiai vaikai ėmėsi darbų: keliavo taku miške, atrasdami rudens gėrybių ir jas patys kurdami, konstravo namą iš kaladėlių, statiniui panaudodami gamtinę medžiagą, antrines žaliavas.
Dirbdami vaikai lavino smulkiąją motoriką, mokėsi bendradarbiauti. Dengė stogus šiaudais, pagaliukais ir plytomis (inžinerija), skaičiavo pasakų veikėjus (matematika), atliko bandymą, atrasdami atsakymus patys. Vaidino, žaidė, atliko pūtimo pratimus – padėjo vilkui nupūsti stogus, o kad darbas sektųsi geriau, su mokytojomis dainavo. Vilkui pavyko nupūsti du stogus, todėl padarėme išvadą, kad jie buvo statyti iš per lengvų medžiagų. Iššūkis buvo įveiktas, o vaikai likusią dieną tyrinėjo ir iš įvairių daiktų, žaislų statė namus paršiukams…
Pailsėję ir išsitraukę paršiukų rašytus numeriukus, atliko diferencijuotas užduotėles ir pasivaišino obuoliais (pasakų knygoje rašo, kad tai buvo paršiukų skanėstai)…
Mokytoja Jolanta ir logopedė metodininkė Irena
Nuotraukos J. V. ir K. K.
